Broliai seserys, imkit mane ir skaitykit,

 Ir tatai skaitydami permanykit. [...]

                                                                 M. Mažvydas

 

 

 

 

 

 

Testo Nr. 25 atsakymai

 

Teksto suvokimo užduotys

 

Vincas Krėvė. Skirgaila

 

Tarp dviejų pasaulių

 

II

 

Klausimai ir užduotys

1. Kaip pavadintumėte kitu šriftu išskirtus žodžius ištraukos pradžioje? Kokia jų funkcija?

Remarka. Joje pateikta išsami informacija apie veiksmo aplinką, jos detales, pristatomi personažai. Visa tai leidžia geriau įsivaizduoti kūrinio situaciją.

2. Ką galima suprasti apie dviejų personažų santykius iš šios frazės: „Gale skobnių, kėdėje, sėdi Skirgaila. Kitame gale, priešais, – vaidila Stardas. Jis vos tik baigęs dainuoti ir stovi, kankliais dar į skobnis atsirėmęs.“?

Tai du personažai antagonistai (nesutaikomi priešininkai, varžovai). Skirgaila, kaip valdovas, sėdi stalo gale. Su jo pažiūromis nesutinkantis Stardas yra priešais. Kadangi jis „dar“ stovi, aišku, kad ruošiasi išeiti.

3. Suformuluokite temą.

Išduotas tikėjimas / skirtingi laikai / skirtingos vertybės ar pan.

4.1. Parašykite klausimo forma personažų svarstomas problemas.

Kodėl baigia išnykti senosios lietuvių dainos? Kodėl reikia garbinti naują dievą? Kodėl žmonės / skirtingos tautos nesutaria pasaulėžiūros klausimais? ar pan.

4.2. Kokius istorinius laikus jos primena?

Lietuvių kovas su kryžiuočiais.

5. Apibendrinkite priežastis, kodėl, pasak bajorų, dabar nyksta senosios dainos?

Todėl, kad kiekviena karta turi savas vertybes. Jaunimas nebedainuoja, vadinasi, nėra kam perimti senųjų tradicijų. Senoji karta nusivylusi permainomis, todėl yra liūdna. Nereikia kovoti už tėvynę, vadinasi, nėra įkvėpimo kurti naujas dainas.

6.  Kaip suprantate žodžius: „Panorėk, kunigaikšti, ir vėl atgims mūsų kraštui senovės didvyrių gadynė.“?

Stardas dar tiki, kad nuo Skirgailos valios priklauso galimybė kraštui sugrįžti į senuosius laikus, atsisakyti krikščionybės priėmimo idėjos.

7. Aptarkite ištraukoje išryškėjančią opoziciją.

Skirgaila nori pradėti gyventi naujai, tačiau tam priešinasi jo aplinkos bajorai, vaidilos, kurie lieka ištikimi senosioms kultūros ir religijos tradicijoms. Tad kūrinyje ryškėja opozicija tarp praeities ir dabarties dėl vertybinės orientacijos.

8. Kokiam žanrui ir tipui priskirtumėte šį kūrinį? Kodėl?

Istorinė tragedija, nes pagrindinis personažas Skirgaila atsiduria prieš savo ir tautos likimą, prieš senuosius dievus ir tradicijas. Jis konfliktuoja su aplinka ir viduje sprendžia sudėtingą konfliktą tarp jausmų ir proto – kelio į praeitį nėra, o priimdamas naują tikėjimą būtų priverstas meluoti ir veidmainiauti.

9. Kokios rūšies šis tekstas? Argumentuokite.

Tai drama, nes yra remarkos, auga įtampa, tarp personažų ryškėja konfliktas, veiksmo situacija aiškėja iš personažų kalbų (dialogų), pagrindinis personažas Skirgaila kenčia.

10. Ką šio kūrinio kontekste reiškia žodis dausos?

Rojų.

11. Raskite sugretinimo pavyzdžių ir pakomentuokite jų svarbą.

„Seniau ji visur skambėdavo (...). Dabar jau niekur jos nebegirdėti.“, „Nebeliko didvyrių pasauly, turi mirti ir daina.“, „Lengva buvo senovėje įgyti narsaus karžygio vardą, bet dabar kitokie laikai“. Šioje ištraukoje sugretinimas padeda išryškinti senosios ir naujosios epochų bei konfliktuojančių personažų prieštaravimus.

12. Apibūdinkite funkcinį stilių.

Meninis stilius. Tai dramos kūrinys, ryški estetinė funkcija, jaučiamas individualus V. Krėvės stilius, meniškai turtinga kalba, savitai interpretuojamos žmogaus ir tautos gyvenimo problemos.

13. Kodėl ši dramos dalis pavadinta „Tarp dviejų pasaulių“?

Todėl, kad pagrindinis personažas atsidūręs tarp senojo pagoniškojo ir naujojo krikščioniškojo pasaulių.

 

Juozas Keliuotis. V. Krėvės Skirgaila

 

Klausimai ir užduotys

1. Kokiam dramos tipui priskirtumėte aptariamą V. Krėvės kūrinį?

Tai istorinė drama.

2. Suformuluokite temą kiekvienai pastraipai.

I – Skirgaila – sudėtingų prieštaravimų kryžkelėje. / Dviprasmiška Skirgailos padėtis. / Sudėtingas V. Krėvės personažas ir pan.; II – V. Krėvė – talentingas istorinės dramos kūrėjas. / Skirgaila – išliekamąją vertę turintis V. Krėvės kūrinys ar pan.

3. Kokiam žanrui priskirtumėte šį tekstą? Argumentuokite, kodėl taip manote.

Tai ištrauka iš viešosios recenzijos. Autorius pristato ir kritiškai vertina konkretų kūrinį visos lietuvių literatūros kontekste, pateikia pagrindinio personažo charakteristiką.

4. Apibūdinkite Skirgailos padėtį.

Padėtis dvilypė / dramatiška, nes Skirgaila, atsidūręs tarp dviejų skirtingų epochų – pagoniškosios ir krikščioniškosios – ir intrigas rezgančių kaimynų – lenkų ir vokiečių – yra pilnas nerimo ir kenčia.

5. Kas, pasak šio teksto autoriaus, yra aptariamos dramos objektas?

Tai intensyvus, sudėtingas ir prieštaringas gyvenimas, kuriame susiduria konfliktuojančios jėgos.

6. Kodėl pagrindinis personažas kenčia?

Jis nori Lietuvą matyti vieningą, siekia apsaugoti jos žemes, tačiau kaimyninių valstybių intrigos pasiekia jo šeimą ir dvarą. Kadangi visur jis mato netikrumą ir svyravimus, neturi ryžto ir jėgų kovoti.

7. Ko norėtų Skirgaila? Kokios jo galimybės?

Jis norėtų atgaivinti garbingą lietuvių praeities dvasią, išaukštinti tautos stiprybę ir narsumą, tačiau nebegali, nes „viršų ima laukiniai valdymo ir aistros instinktai...“

8. Kaip J. Keliuotis vertina V. Krėvę – dramaturgą? Išrašykite tiksliausiai aptariamą V. Krėvės kūrinį apibūdinančius žodžius.

Kaip puikų meistrą, parodžiusį visą savo kūrybos pajėgumą, turintį gerą estetinę nuovoką ir kaip autorių, kuris „lietuvių literatūrai suteikia tikrą draminės kūrybos šedevrą...“

9. Kodėl aptariama drama, anot teksto autoriaus, yra aktuali?

Todėl, kad istorinių įvykių fone pavaizduotas žmogus su savo stipriaisiais instinktais ir amžinaisiais troškimais.

10. Kodėl J. Keliuotis mano, kad šią dramą būtų galima išversti į kitas kalbas?

Tai yra veikalas, kuris kitiems liudys apie kūrybinį lietuvių tautos pajėgumą, jos turtingą gyvenimą ir individualumą.

11. Kas galėtų būti šio teksto adresatas?

V. Krėvės dramos skaitytojas / pastatyto spektaklio žiūrovas / plačioji visuomenė.

12. Kokiais būdais susieti sakiniai abiejose pastraipose?

I pastraipoje vyrauja paralelinis, II – grandininis.

13. Kokiu būdu įrodomi argumentai abiejose pastraipose? Kodėl?

Dedukciniu būdu, nes pirmiau pateikiami bendri teiginiai, o toliau jie įrodomi atskirais argumentais.

14. Kaip sintaksės priemonėmis teksto autorius išryškina sudėtingą pagrindinio personažo situaciją pirmoje pastraipoje?

Skirgailos padėties dramatiškumas perteikiamas lyginant / gretinant priešingus argumentus. Vartojamos konstrukcijos jis nori / norėtų..., bet... / bet veltui.