Broliai seserys, imkit mane ir skaitykit,

 Ir tatai skaitydami permanykit. [...]

                                                                 M. Mažvydas

 

 

 

 

 

 

Žodžių rašymas drauge ir skyrium

 

Dalelytė ar prieveiksmis

Rašoma kartu

Rašoma atskirai

Ne

a) kai virsta priešdėliu ir suteikia žodžiui priešingą reikšmę:

laimė – nelaimė,

rašo – nerašo,

turtingas – neturtingas.

Kaip priešdėlis ne vartojama su veiksmažodžiais, būdvardžiais, būdvardiniais prieveiksmiais.

 

Įsidėmėti: netoliese, netoli, nedaug, nearti.

b) kai su įvardžiais nekas „prastas menkas“, nekoks „prastas, nedidelis“, nesavas „ne toks kaip visada (nusiminęs, nesveikas, nusigandęs, nenatūralus)“, nevisas „kvailas“, nevienoks „nevienodas“, įvardiniais prieveiksmiais nekaip, nekiek sudaro kitokios reikšmės žodžius:

Oras buvo nekoks.

Jonas buvo nesavas.

Gyvenu nekaip, uždirbu nekiek.

Juk ir metai nevienokie būna.

a) kai reiškia priešpriešą ar neigia sakomąjį dalyką:

Jis pirko ne juodos, o baltos kavos.

Tokią prasmę dalelytė turi, kai vartojama su skaitvardžiais, įvardžiais, prielinksniais, dalelytėmis ir kai kuriais prieveiksmiais.

 

 

 

Įsidėmėti prieveiksmius: ne visur, ne dabar, ne visada, ne visai.

b) kai vartojama tarp dviejų vienodų ar panašių žodžių:

kur ne kur,

vos ne vos,

kada ne kada.

Nebe

kai suteikia žodžiui priešingą reikšmę:

dirba – nebedirba,

gyvena – nebegyvena.

kai reiškia priešpriešą ar neigia sakomąjį dalyką:

Nebe vienas, o su draugais poilsiauja.

Dangus nebe mėlynas, o kažkaip šviesiai pilkas.

Klebone, aš jau nebe mažas vaikas.

kai žodžiai sutrumpėję:

nėkart, nėmaž, nėsyk...

kai žodžiai nesutrumpėję:

Nė dienos be draugų.

Tebe, te, be

su veiksmažodžiais, būdvardžiais ir būdvardiniais prieveiksmiais:

tebedirba, tebegyvena, temiega, tekalba.

Jis vienas jai temielas.

Tai kiek ten jis tetoliau gyvena.

Menkai begaliu ką dirbti.

Pasisiūsi, bevilkėsi – savo marškinius turėsi.

a) su daiktavardžiais, įvardžiais, skaitvardžiais:

Koks čia be poilsis?

Tik be aštuoni laipsniai šilumos.

Kokia čia be kalba gali būti su juo.

Pastaba. Dalelytė be, pavartota „ar“ reikšme, visada rašoma skyrium:

Be tu žinai?

Be ne tavo tėtušis lauku atvažiuoja?

Gi

su nekaitomais vienskiemeniais žodžiais:

argi, dargi, kaipgi, kurgi, taipgi, vėlgi.

Įsidėmėti: nejaugi, kadangi, taipogi, kogi „kodėl gi“, kamgi „kam, kuriam tikslui“.

su kaitomais vienskiemeniais, taip pat nekaitomais kelių skiemenų žodžiais:

kas gi, ko gi, kam gi, koks gi, ką gi, kada gi, kodėl gi, todėl gi, užtai gi.

Vis

tik su dalelyte gi: visgi

vis dėlto, vis vien, vis tiek, vis tik, vis tiek pat, vis daugiau, dar vis.

Per

pernelyg (reikšme per daug), nepernelyg

per daug, per aukštai, per toli, ne per daugiausia, ne per gražiausias.

Bet, kai, kaži(i), nors

betgi

dalelytės, sudarančios samplaikinius įvardžius ir prieveiksmius:

bet kas, bet koks, kaži(n) kuris, kas nors, koks nors, kai kada, kai kiek, kai kur, kaži(n) kada, kur nors.

 Kaž

kažkur, kažkiek, kažkas, kažkaip, kažkada, kažkodėl.

 

Dėl to

 

kai reiškia priežastį (galime pakeisti todėl, dėl to dalyko):

Sirgau, dėl to gulėjau.

Paryčiu kiek pašalo, dėl to dabar po kojomis sausai traškėjo sustiręs ledas.

Dėlto

kai turi reikšmę, artimą tačiau:

Nors ir lyja, dėlto keliausiu.

O dėlto smagiau drauge gyventi.

 

 

Už tai, už tat

 

kai pasakymas reiškia už tą dalyką:

Už tai mes jį barame.

Jis pametė pirštines ir už tai gavo barti.

Užtat, užtai, užtatai

kai reiškia priežastį (keičiame todėl):

Jis stengiasi, užtai gauna gerus pažymius.

Užtat ir džiaugiasi, kad sekasi.

 

Galbūt, turbūt, žūtbūt;

anaiptol, kaipsyk, kaipmat

sutrumpėjus bent vienam dalelytės nariui ir įgijus vieno žodžio reikšmę (taip sutrumpėję kartu rašomi ir kiti žodžių junginiai).